visada

visada
visadà adv. K, BzB69, , , DrskŽ, vìsada 1. SD443, Q22,285, B750, R, R15,340, , 455, N, M, LL316, ŠT11 visą laiką, bet kuriuo atveju: Ji visadà buvo teisi NdŽ. Mes visadà taip darydavome . Ant visada L. Dabar ir visadà Rtr; L. Visada ubagai CI70. Reikia vìsada ko turėt, nežnai, iš kur netikėtai inpuola žmogus DrskŽ. Anas visadà būsta namie LzŽ. Jam visadà maža Zt. Ar jis visada (visados) toks nuliūdęs? J.Jabl. Gyvendamas Breste ir Gardine, kiekvienu ne darbo metu lankėsi Vilniuj, tada jį visada matydavau J.Balč. Siekinį visada galima pakeisti bendratimi LKGIII182. Javus kūlė visadà jau su rankoms, su spragilais Yl. O pirmiau dvi dieni šventė Velykas visadà Jdr. Keturius vežimus [linų] visadà reikėjo nušukuoti Kv. Karvei kai mietą reik įkalti, ne visada rasi vietą LKT117(Rs). Po dešimt [kiaušinių] visadà reik duot [krikšto vaikui Velykoms] Žg. Girdės visadà, kada norės Kr. Na, kai kiaulę pjaunu, tai aš visadà jau bitoną an plutelių užpilu gi ir padarau [giros] Rk. Dabar tai pyragas visadà, o kai mes augom, tik Velykos[e] ir Kalėdos[e] gaudavom pyrago Kpr. Ant lubų visadà jau te po grebėstais kabėdavo lašiniai, kartais dešrų ir šiaip Pin. Seniau gi tai, būdavo, be saulės visadà kelias žmones, anksti keldavos Kp. Kmynų kaip kada daugiau, kaip kada mažiau, negi visadà yra [pririnktų] Alz. Blogas medus, anas visadà lejas Ant. Visadà kūčiodavom, Naujus metus visadà švęsdavom, irgi didelė šventė būdavo Skp. Šulnys būdavo visadà jau pilnas, kol da buvo nekasta, jokios melioracijos nebuvo Sb. Jeigu vandenio nėr, upelio, tai starkus nigdi neateis, visadà starklizdis prie upelių, prie vandenių Slm. Anys visadà rejas ir rejas Vžns. Tai būdavo par visadà geri linai Trgn. Vasaros ir žiemos laike su žvaguliais važiuoja [bažnyčion] visadà Avl. I rugius pjauna, gieda, visada gieda Prng. Keturiom vìsada keliuos in fermą Vj. Po pusnim visadà atšyla Tvr. Jūs ne visadà kūrenat, aš gi dien diena kūrenu Žl. Aš vìsada ateinu pirmutinė darban Plm. Avietės visadà auga lydime Švnč. Visadà girtas; jam visadà maža LKKXVIII164(Zt). Gyvenimas žmogaus geras, ale žmogus ne vìsada geras . Pernai užpernai tep buvo ir visadà bus Azr. Namie kai buvau – visadà trys smuikės kampe stovėjo Ūd. Nor ne vìsada, ale padeda šiek tiek spiritas [skaudamiems sąnariams] Dg. Vìsada aš tep šneku, nemoku kitap Mrk. Eisim grybaut kap visadà Vrn. Aš visadà meldžiuos už vaikus Mrc. Turėjau devyniolika margų savo [žemės], ale žmogu visadà maža Sn. Jau visadà aš po biškį pakosiu Erž. Čia to[je] būdo[je] visadà kokie penki šeši susėdę geria Jrb. A tėvukas nepėkščias b[uv]o, vìsada mokė[jo] atsikirst LKT208(Brt). Bičių motina visadà išeina sena, palieka jauną Kpč. Arti būdavo ganyklos, visadà prie namų LKT188(Gl). Aš tau vìsada visko duosiu, ko tik tu norėsi Vs. Lauk manę, kur visadà laukei Srj. Piršlys tai vìsada būdavo [vestuvėse] Všt. Visada mergoms ką nors dovanojau I.Simon. Iš ryto saulei patekėjus, žiemą ar vasarą, visada matyti jo eisena prie tankaus miško L.Dovyd. Kiek atsimenu šitą Garliūną, jis visada ir visur ateidavo tada, kai labiausiai būdavo reikalingas J.Balt. Aš seniai įsitikinau, kad moteris vyrui – visada per daug, o be moters – visada per maža J.Gruš. Kalba apie pareigą ir gėrį man visada yra kalba apie grožį J.Marcin. Vìsada mergų daugis: vyrukai visais čėsais miršta [daugiau], užsimuša Drsk. Tik man pagailo šito bernužėlio, kurs mylėjo visadà (d.) Grl. O kai ateis pavasarėlis, raiba gegutė užkukuos, tada tavo jauną širdelę labiau kap visada skaudės LTR(Mrs). Aš pas Simą niekada, pas man’ Simas visada (d.) Lb. Pirmas bakanas visadà su kryžiu būdavo Rk. Ka piningai ir palaidoti, anie lenda visadà i dega Tl. Buvo tokia kalba, kad būt visadà du (ieškant užkasto lobio) Č. Paskutinis meta lazdą, tai visadà jis bobą numuš (žaidžiant bobą mušti) Č. Varnos visadà ant šalčio viršūnėj tupi Prng. Sakė, kad tie, kurie laužėsi plotką, visada gyvens santaikoj LTR(Ut). Vienas vaikinas, tarnaudamas pas gaspadorių, rudenies laike visada eidavo ing jaują vakarais gult LMD(Rz). Kaipo buvo iš pradžios, taip nū ir visada ir ant amžių amžio. Amen 323. Kiekvienas tuo rūpinas, idant pralobtų ir ižg lobingo visadà būtų lobingesnis DP488. O Dievas pakajaus ir meilės bus su jumis visada DP57. Išvydęs Ponas žmonių piktenybę didę sančią ant žemės… bei dūmą širdies jų piktą sančią visada BB1Moz6,5. Ir jam buvo visada jo strova nuog karaliaus Babilonijos duodama BBJer52,34. O kas kur ilgiausiai o galingiausiai laukė tos šventos mieloširdystės jo, kiekvienamui apstingiausiai visada buvo ataduota ir rodyta MP115. Tada kalti esme drauge visada garbint ir šlavint vardą jo šventą, dėkavodami jo šventai malonei, visada už jo neiškalbamas geradėjystes PK15. Kaip buvo pirm ir nūnai, taip bus visada amžinai PK86. Ženklinase tatai, jog senasis Adomas mūsump visada per gailėjimą ir liovimą griekų turi būti nuskandintas ir turi numirti su visais griekais ir piktais geiduliais Vln28. Dėkavoju aš Dievui mano visada už jus VlnE115. Atsimykite visada kartupelių K.Donel1. ^ Kaip bagotas, taip ir mandrus, o kaip biednas, taip ir durnis, visadà yra taip Lk. Piemeniui darbo visadà yra Dj. Ieškodamas kabliukų visadà surasi Antz. Iš ubagų išeina, o valgyt visadà negerai [i](negalima įtikti) Aln. Kito rankoj baronka (riestainis) vìsada didesnė Tr. Pirmam visadà geriau Grv. Biednesnis visadà minkštesnis Str. Duot vìsada geriau, ne prašyt Trgn. Jo visadà kiaura kešenė (jis nieko neturi) Tr. Numirt ir kolchozan visadà suspėsi Mlt. Geras šuva visada persiloja LTR(Lbv). Protingesnis visada daugiau klauso, negu kalba LTR(Vdkt). Pagyrų puodas visada taukuotas LTR(Vl). Vìsada drūtas nebūsi Dglš. Šluotą, kai suriša, vìsada gražiai šluoja Žl. Ne visadà liepa plyšta (yra pajamų) Erž. Kam kas rūpi nerūpi, o durniui duona visada LTR (Zp). Begėdis visada priėdęs LTR(Kt). Kriaučius visadà suplyšęs esti An. Piršlys visadà meluoja An. Puodžius visada šukėj verda Pnd. Iš didelio debesio visadà maža lietaus Dgč. Bendras arklys visada liesas LTR(Al). Didelė galva visada durna LTR(Vdšk). Yla iš maišo visada išlenda LTR(Lp). Su ožkom į turgų visadà suspėsi Šl. Ne visadà šventas Jonas (švento Jono Šk, , Plv, Ds) Jrb. Svečiuos – kai kada, o namie visada Snt. Namie – visada, o čia – kaip kada PPr144. Ką žmogus turi visada, Dievas nei kada? (nuodėmės) LTR(Rk). Turi kojas – nevaikščioja, turi plunksnų – nelekia, turi dūšią – ne visada (paklota lova) Škn. Nei valgo, nei geria – visada gyvas (laikrodis) LTR(Graž). 2. visam laikui: Ir jis sukabino visada penkis kaurus krūvon, kitą kitopi BB2 Moz36,10.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • visada — visadà prv. Ji̇̀s visadà gẽras …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • visada — s. f. Ato de visar …   Dicionário da Língua Portuguesa

  • visada paviršiuje — statusas T sritis informatika apibrėžtis Nuostata, reikalaujanti, kad langas būtų užklotas virš visų kitų atvertų langų, t. y. visada būtų visas matomas. atitikmenys: angl. always on top …   Enciklopedinis kompiuterijos žodynas

  • himānī-viṡada — हिमानीविशद …   Indonesian dictionary

  • su-viṡada — सुविशद …   Indonesian dictionary

  • always on top — visada paviršiuje statusas T sritis informatika apibrėžtis Nuostata, reikalaujanti, kad langas būtų užklotas virš visų kitų atvertų langų, t. y. visada būtų visas matomas. atitikmenys: angl. always on top …   Enciklopedinis kompiuterijos žodynas

  • širdis — širdìs sf. (3) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ; gen. sing. ès KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, PIš, Ktk, Rš), GrvT17; nom. pl. šìrdes KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, Plš, Ktk, Rš), LKKXI175(Zt); gen. pl. širdų̃… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • lengvas — leñgvas, à adj. (4) 1. SD131 kuris mažo svorio, nedaug sveriantis, nesunkus: Skristukus ir sparnelius turinčios sėklos yra lengvos, ir jas vėjas gali toli nupūsti rš. Lengvas kap plunksna Dkš. Lengvas kaip skiedrelė Jnš. Vaikas labai susibaigęs …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kelti — kelti, kẽlia, kėlė I. tr. imti, stumti ką aukštyn; dėti ką į aukštesnę vietą. 1. ką sunkų imti aukštyn: Akmenį kėliau ir tuoįtimpos nieko nepadariau J. Kelk pūrą. Ar pakelsi nuo žemės? Pn.Vakar sunkiai kėliau, dabar dieglys šone Skp. Tokiu būdu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • laikyti — laikyti, laĩko, laĩkė K 1. tr. turėti, kad nenukristų, neištrūktų: Stovi mergelė prie jo šalelės, laiko rankelėj šilkų skarelę DvD407. Laikyti kūdikį ant rankų NdŽ. Mėgink išsisukti, kad jau laĩko rankose savo Dkš. Šuo laĩko dešrą dantyse NdŽ …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”